Kovo 30-ąją Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos aktų salėje vyko konferencija „Kalba- tautos gyvybė“, skirta S.Daukanto 230-osioms metinėms paminėti. Į renginį atvyko svečių iš Žemaičių Kalvarijos, Plungės, Klaipėdos bei Tverų gimnazijų. Susirinkusius pasveikino mūsų mokyklos direktorius Regimantas Kavaliauskas, kuris pasidžiaugė konferencijos dalyvių gausa bei išradingumu ir palinkėjo saugoti bei puoselėti gimtąją kalbą. Muzikos mokytojo Martyno Miliausko vadovaujamas merginų ansamblis padainavo dainą „Pušų viršūnėje rudens naktis sustojo“, kurioje jautri tema perteikta vaizdingais žodžiais, sujaudinančiais kiekvieno širdį.
Pirmąjį pranešimą pristatė Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos 8-os klasės mokinės, kurios kalbėjo apie Simoną Daukantą ir jo nuopelnus lietuvių tautai. Didelio susidomėjimo sulaukė Plungės Senamiesčio mokyklos 5-os klasės mokinių Aistės Laurinaitytės ir Eimantės Būtaitės pranešimas apie lietuvių kalbos vadovėlius, iš kurių vaikai mokėsi prieš 85-erius metus. Buvo įdomu pamatyti senajame vadovėlyje ir tokius žodžius, kurių dabartiniai mokiniai jau nebesuprastų. Išgirdome pranešimų apie įstatymų kūrėjų kalbą, J. Jablonskio terminų kūrimą, kalbėjimo etiketą lietuvių patarlėse, žemaičių tarmės ypatumus. Po dalykinių pranešimų išgirdome ir nuotaikingų paplepėjimų apie kaimų pavadinimus, sakmių daikčiukus ir jų panaudojimą dabartiniame pasaulyje. Įdomu buvo stebėti ir stendinių pranešimų pristatymą, mokinių sukurtą filmuką „Kalbos spygliukai“, klausytis mūsų mokyklos mokinių žemaitiškai skaitomų tekstų.
Išklausę visų pranešimų, konferencijos dalyviai rinkosi į mokyklos valgyklą pabendrauti prie saldaus stalo. Mokiniai turėjo progą susipažinti, pasidalinti įspūdžiais apie renginį. Mokytojai pasidžiaugė įspūdingais mokinių parengtais pranešimais, aptarė artėjančius renginius. Vėliau svečiams parodėme Alsėdžių Kultūros centrą.
Išsiskirstėme kupini gerų įspūdžių ir įsitikinę, kad gimtąją kalbą reikia reikia mylėti, žiūrėti, kad ji skleistųsi visa savo esme. Anot Viktorijos Daujotytės, išgyvendami gimtąją kalbą kaip vertybę, juntame pareigą ja rūpintis, puoselėti ją.